mažuomenė

mažúomenė sf. (1), mažuomẽnė (2), mažuomenė̃ Ds 1. BŽ243 žr. mažuma 1: Toms mažuomenėms konstitucija laiduoja prideramas teises rš. 2. col. maži daiktai, vaikai, gyviai: Ji medžioja naktimis, maitinas mažuomene ir paukščiais, kuriuos gaudo kuo puikiausiai Blv. Mažuomẽnės (mažų daiktų) gausi nusipirkti Kp. Nebijosime – vienu balsu suklyksime visa mažuomenė rš. 3. col. neturtingi žmonės, varguomenė: Gerai išaugusi kooperacija, ypač kaimiečių ir miestų mažuomenės Šlč. Mažúomenė mažai rūbų perka krautuvėse Trgn. 4. sing. mažumė, mažatvė: Kai prisimeni mažuomenę, net ašaros rieda Ds. Mažuomenė̃j daug ką bloga padarai Ds. Iš mažúomenės akelės sopėjo Brsl. Iš mažúomenių kai ganai, tai žinai Str. Jau aš nuo mažuomenės giedu Švnč. Iš mažuomenelės be motinelės, mažutė papratus vargelio vargtie Tvr.